
Dievo valia ir mano sprendimai: ar tikrai esu laisvas rinktis? (I)
Kun. Bernardas Verbickas OP
Dievo valia kaip problema renkantis
Tikintis žmogus bent kartą per dieną stengiasi nepamiršti pasimelsti, kaip mokė Jėzus, ir taria žodžius: „teesie Tavo valia“. Dievo valia tampa ypač jautri tema renkantis savo gyvenimo kelią, atliekant pasirinkimus, susijusius su darbu, tarnystėmis, mylimu žmogumi ir panašiai. Šiose situacijose, neįsigilinus į Dievo valios sampratą, tokią, kokią ją randame Šventajame Rašte ir Bažnyčios mokyme, ji lengvai gali tapti apgailėtinų nesusipratimų šaltiniu.
Painiava atsiranda tada, kai Dievo valią įsivaizduojame kaip iš anksto numatytą, nulemtą, man paskirtą gyvenimo planą, griežtai apibrėžtą programą, kurią turiu atrasti ir nenukrypdamas prie jos „pritempti“ savo gyvenimą. Tai labiau panašu į predestinaciją, greitų „receptų“ paieškas, kabinamą ant kaklo akmenį, kuris turi nuo kažko saugoti. Jeigu besivadovaudami tokia Dievo valios samprata „ją surandame“, tai tik bandome Dievą susipakuoti ir įsidėti į kišenę, bandome „užsidėti sau pliusą“ ir Dievas mums tėra kaip pardavėjas. Juk „įtikėjome Kristų Jėzų, kad būtume nuteisinti Kristaus tikėjimu, o ne įstatymo darbais“ (plg. Gal 2, 16).
Norint tiksliai įgyvendinti iš anksto parengtą planą, tenka neutralizuoti individualią laisvę. Plano įgyvendinimo sėkmė – tikslus jo laikymasis, o laisvė ir improvizacija tam kelia pavojų, todėl tai nepageidautina. Štai toks požiūris į Dievo valią stipriai ją iškraipytų, nes žinome, kad „Dievas davė žmogui galią laisvai rinktis“ (plg. Sir 15, 14). Nuoseklu manyti, kad Dievas gerbia žmogų tokį, kokį jį ir sukūrė, būtent laisvą, ir neprimeta žmogui jokių tą laisvę neigiančių programų. Jeigu sakysime, kad Dievas neprimeta, bet rekomenduoja įgyvendinti Jo planą, o žmogus laisvai sutinka arba ne, tai vis tiek būtų tikrosios laisvės karikatūra, nes laisvė turėtų rodyti paties žmogaus iniciatyvą bei spontaniškumą.
Taigi, mąstyti apie Dievo valią ir savo pašaukimą kaip apie Dievo mums numatytą gyvenimo programą reikštų kratytis savo atsakomybės, pateisinti neryžtingumą priimant sprendimus ir pačiam save uždaryti į akligatvį.
Dievo valia – kas tai?
Trumpai žvilgtelėję į Šventąjį Raštą Dievo valią randame pirmiausia kaip Jo galybę. Dievas taria, ir tai įvyksta (Pr 1, 3; Sir 43, 16). Tai absoliuti Dievo valia, kuriai niekas negali sutrukdyti, nes „daug sumanymų žmogaus širdyje, bet tik Viešpaties valia įvyksta“ (Pat 19, 21). Tačiau Dievo valia reiškia ne vien Jo galybę, bet ir geranoriškumą žmogui: „Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų, sako Viešpats, sumanymus jūsų gerovei“ (Jer 29, 11). Galiausiai, mums apreikštas Dievo valios slėpinys žmogaus gerovei, tai, kad per Kristų Šventojoje Dvasioje žmonės pasiektų Tėvą ir taptų dieviškosios prigimties dalininkais (Dei Verbum 2). Todėl, kaip sako šv. Paulius, „Dievo valia – tai jūsų šventėjimas“ (1 Tes 4, 3). O tam turime „ištirti, kas patinka Viešpačiui ir neprisidėti prie nevaisingų tamsos darbų“ (plg. Ef 5, 10–11).
Taigi, Dievo valia – tai kad žmogus patirtų, jog jo gyvenimas nėra absurdas, tačiau turi prasmę ryšyje su Dievu. Tačiau vis tiek gyvenimo kasdienybėje mums tenka atlikti daugybę pasirinkimų. Kaip nesuklysti? Juo labiau kad Jėzus įspėja: „Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‚Viešpatie, Viešpatie!‘, įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią“ (Mt 7, 21).
Kas mane parengia Dievo valios atpažinimui?
Dvasiniai autoriai nurodo daug priemonių, padedančių atpažinti Dievo valią. Galima išskirti kai kurias iš jų:
Šventajame Rašte randama gausybė nurodymų ir pamokymų, kaip turime gyventi.
Bažnyčios mokymas, aiškinantis Dievo žodį konkrečiam laikmečiui.
Dvasios vadovo įžvalgos ir patarimai bei man vadovaujančių asmenų nuorodos.
Asmeninė patirtis, žmogaus protas bei sąžinė, kurie padeda atpažinti aplinkybių ir situacijų pobūdį bei jų perspektyvas. Pavyzdžiui, žmogus gali aplaidžiai leistis į aplinkybes, kurios vėliau būtinai nuves į nuodėmę.
Malda. Ji yra sąlyga, kad būtume pajėgūs ir pasirengę Dievo valios vykdymui. Geriausias būdas rasti Dievo valią – tai nuoširdus ir nuolat malda gaivinamas troškimas pagal ją gyventi.
Bus daugiau...
Šaltinis: 8diena.lt
Peržiūrėti viską