Nuoširdžiai tikimės, kad ši svetainė daugeliui bus kelias, padėsiantis sutikti TĄ žmogų, kuriam nuspręsite dovanoti save ir per Santuokos sakramentą priimant gausias Dievo malones leistis į gyvenimo kelionę KARTU. Kartais girdime abejonių, kad internetas nėra tinkama vieta ieškoti rimtos draugystės, o pažinčių svetainės – tik „nevykėlių“ susibūrimo vieta... Tikrai negalime su tuo sutikti ir pri(si)mename, kad Dievas veikia įvairiais, kartais net labai netikėtais būdais! Dėkojame atsiliepusiems ir besidalinantiems savo pažinties istorijomis, kurios prasidėjo čia - katalikiškoje pažinčių svetainėje kitoLink.lt!
Tikimės, kad tai padrąsins vis dar abejojančius ir suteiks įkvėpimo žengti Kito link.
Norime padėkoti kitoLink.lt ir kartu pasidžiaugti!
Viskas dabar atrodo taip, tarsi reikėjo tik kantriai išlaukti, ramiai priimti siųstus išbandymus, neskubėti gyventi... Mes abu turėjom skirtingus gyvenimus, kuriuos gyvenom iki tos dienos, minutės, sekundės, kol nepaaiškinamai tiesiog Kažkas viską sutvarkė.... :) Pirma užuomazga įvyko 2015 m. Kaune vykusiame renginyje "Valentino diena kitaip"... Tuomet pirmą kartą išgirdau apie kitoLink.lt projektą. Mano angelas sargas vardu Silva sakė :"Registruojamės!!! Aš tau priminsiu!". (Silva tą dieną mane ištempė į šį renginį...) Ir mes užsiregistravom. Praėjo mėnuo. Kaip vėliau išsiaiškinom - nei aš, nei Gytis kažko nesitikėjome... Vieną dieną su Silva po darbo užsukom pas mane picos ir kavos, ir tuomet sumanėme pasižvalgyti kitoLink.lt svetainėje... Silva man sako: "parašyk va, Gyčiui!" Aš, aišku, spyriojausi.... Juk žemesnis, ne iš Vilniaus... bet parašiau: "Ar mėgsti kokakola?" Nuo to ir prasidėjo.... :)
Mūsų pirmas pasimatymas buvo skype.... :) Nors buvau jau 26-ių, mano elgesys buvo netikėtas man pačiai - skubėdavau iš darbo, pasipuošdavau ir plepėdavom... :) Po dviejų savaičių gegužės 7- tąją susitikom. Tą dieną išlaikiau vairavimo egzaminą ir susitikau su savo būsimu vyru:) Jis Kaune studijavo, o aš laiminga paėmiau ir nuvažiavau :) Tą patį vakarą jis parvežė mane į Vilnių ir iškart susipažino su mano broliais! Tai buvo juokinga, netikėta, o dabar - žavinga :) Kitą dieną mes susitikom ir vėl, ir tuomet Gytis susipažino ir su mano mama :) Viskas vyko greitai, bet mes nedvejojom, buvo kažkoks ramus jausmas ir pasitikėjimas... Nesusitikę negalėjom praleisti nei dienos ir atstumas buvo ne kliūtis :). Po mėnesio Gytis atvažiavo dirbti ir gyventi į Vilnių. Po trijų mėnesių netikėtai, bet tuo pačiu ir lauktai atėjo diena kai jis pasipiršo. Lygiai po metų - 2016 m. Rugsėjo 24 d. Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje prisiekėme vienas kitam amžiną meilę. O mūsų santuokos numeris buvo septintas!!! Laikom išsaugotus pirmus meilės laiškus, turiu pirmą bilietą kai važiavau į Kauną gegužės septintą.... :) Visus prisiminimus laikom širdyse, o juos užrašyti reiktų daug laiko :) Mūsų paslaptis ta, kad mes ryžomės ir šiandien esam šeima. Esam dėkingi kitoLink.lt, laikui ir Dievui, kuris viską sutvarkė, o mes tam nesipriešinom :) Linkim visiem ieškantiems savo pusės tikėjimo, optimizmo, pasitikėjimo, ir eiti ten, kur atrodo neįmanoma!
Dėkojam žmonėms, kurie sąmoningai ar nesąmoningai mus paskatino atsidurti svetainėje kitoLink.lt. Dėkojam tėveliams, broliams, sesėm ir visiems artimiesiems, kurie buvo mūsų liudininkai prisiekiant amžiną meilę. Būkit kūrybingi, drąsūs ir mylekit!!!!!
Su meile,
Angelė ir Gytis Lukoševičiai
Visos sėkmės istorijos