TANGO DVIESE?

Kodėl tango? Ką šokis turi bendra su šeimos gyvenimu? Partnerystė, santarvė, suderinamumas, harmonija, kūryba, polėkis, ritmo pojūtis. Šokį veda vyras. Tačiau jis veda taip, kad labiau matoma moteris - jos elegancija ir grožis. Nėra šokio be judėjimo

Šeima - tai nuolatinis judėjimas. Jei tik sustosime, nustosime investuoti į santykius, šokis baigsis, o stagnacija ir rutina tuoj pat sukels problemų. Pamąstykime, kas mums yra šeimos gyvenimas. Mokslas? Darbas? Menas? O gal rutina? Žinoma, tai mokslas. Ir jo reikia mokytis. Niekada vertingi dalykai neateina savaime. Viską reikia išnešioti, išlaukti, subrandinti. Juk vaisiai turi prinokti, kad būtų valgomi ir skanūs, juk kūdikis nešiojamas devynis mėnesius, net ir sriubą mes verdame tam tikrą laiką, tam tikra seka berdami ingridientus ir prieskonius. Tas pats ir su šeima.

Dar neišgyvenote dešimt metų? Tai reiškia, kad dar net nesusitikote. Juk prieš iš tikrųjų susitinkant būna susižavėjimo periodas, įsimylėjimas, po jo seka nuvertinimas, kai nukrenta rožiniai akiniai. Tik atlikus tam tikras pareigas, praėjus tam tikram laikui, galimas tikrasis susitikimas.

Lektorė ir psichoterapiautė Marina Targakova vyrų ir moterų tarpusavio santykius nuosekliai suskirsė į septynis etapus, vedančius brandžios meilės link.

Santykių vystymosi etapai:

1. Įsimylėjimas, arba šokoladinio zefyro periodas (alkis)    
Visiems gerai pažįstamas tas laukimo jausmas: skambučio, žinutės, susitikimo… Kiekviena kartu praleista minutė atrodo kaip sekundė, norisi būti kartu amžinai, neišsiskirti nė akimirkai, liestis, matyti, girdėt… Ir vis tiek bus maža.

2. Pripratimas (pasisotinimas)  
Šiame santykių etape atsiranda abejingumo jausmas, Jau galime eiti į vakarėlius ir vienas be kito. Buvimas kartu dar įdomus, tačiau iki tam tikro momento. Atrodo, kada vienas kitą jau gerai pažįstame ir nieko naujo nebegalime atrasti.

3. Atstūmimas (persisotintimas)    
Jau pradeda erzinti viskas, net per garsus kvėpavimas miegant. Ji neskaniai gamina, jis nemėgsta varkytis ir viską, ką tik padaro, reikia perdaryti. Konfliktai ir pykčiai kyla, galima sakyti, lygioje vietoje. Ir baigiasi nieko neišspręsdami, todėl apima jausmas, kada šių santykių galiojimas baigėsi, kaip kokio sugižusio pieno.
Daugybė santykių šiame etape nutrūksta. Čia miršta įsimylėjimas, vadinamoji chemija. Ir tuomet atrodo, kad kažkur kitur vaikšto geresnis (-ė), o jeigu jį (ją) sutiktume, viskas prasidėtų iš pradžių - blizgančios akys, padažnėjęs pulsas, noras būti kartu nuolat…
Kai kurios poros mėgina grįžti į pirmajį etapą trečiame etape griausmingai nutraukdamos santykius. Savaitę pagyvenę atskirai grįžta vienas kito išalkę ir kurį laiką nori būti kartu. Tačiau po kurio laiko toks metodas nustoja veikti ir santykiai išyra, jei nerandama sveikesnės išeities.
Yra dar keli nekonstruktyvūs būdai likti kartu - tai gyvenimas dėl vaikų, buities, bendro kredito. Tai panašiau į bendrovę nei į šeimą, bet vis dėl to egzistuoja tokie santykiai.
Ir pagaliau tikra alternatyva, kurioje atsiranda meilės užuomazgų - tai kitas etapas, o jį renkasi ne visos poros. Nes čia jau laukia darbas.

4. Kantrybė    
Paprastai į šį etapą įžengia vaikų turinčios poros. Kai susimąsto, kad skyrybos labai traumuoja vaikus, galbūt patys buvo patyrę tėvų skyrybas. Tuomet supranta, kad santykius reikia KEISTI. Ir kad keistis reikia pačiam. Šiame etape labai svarbu partnerį pamatyti kaip individualų asmenį, o ne susikurtą trokštama objektą. Nustoti vienam kitą perdarinėti pavysta ne iš karto, barniai vis dar nesiliauja, bet jau šiek tiek kontoliuojami, atsiranda supratimas, kad šį sunkų etapą tiesiog galima pamėginti išbūti. Jis turi praeiti. Šis sprendimas vėliau tikrai sulaukia apdovanojimo. 

5. Įsipareigojimų vykdymas
Štai šiame etape pagaliau gimsta MEILĖ. Pagaliau aš matau savo partnerį kip atskirą asmenybę su savo charajteriu, skoniu ir įpročiais, kuri neprivalobūti tokia pat kaip aš. Matau jos pliusus ir minusus, o svarbiausia - matau ir savo trūkumus bei silpnybes. Pradedu supratsi, kad mes vienas kitam nesame nieko skolingi, tačiau atsiranda noras duoti daugiau, nei imti. Ir čia jau yra vietos pagarbai - nebesiūlau to, kas man patinka, o klausiu, ko norėtų jis.

6. Draugystė. 
Šiame etape mes jau galime kalbėtis nuoširdžiai. Mes girdime ir klausomės vienas kito, esame pasiruošę keistis, jei to reikia, nes visiškai vienas kitu pasitikime. Mes keičiamės idėjomis, mintimis, energija ir emocijomis, taip tampame artimiausiais, geriauiais draugais.

Asmeninė patirtis
Manau, šiuo metu mudviejų pora jau pereina į šeštą etapą. Mudviejų santuoka trunka 26 metus, užgyvenome septynis vaikus, trys iš jų - jau pilnamečiai. Kartu suvalgėme daug druskos: pirkome ir įsirengėme namus, kraustėmės į užsienį. Pastaruoju metu vis daugiau laiko praleidžiame dviese, poreikis pasikalbėti “iš dūšios” auga, nepaisant visų buitinių ir šeiminių įsipareigojimų, kurių apstu kasdienybėje. Mudviem gera būti kartu, rūpintis vienas kitu, paskambinti tiesiog šiaip sau, be reikalo ir paklausti: “Kaip tavo diena šiandien?”

7. Brandi meilė
Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia. (1 Kor 13 - 14)

Dauguma santykių išyra trečiame etape, o gimsta tik penktame… Jei tikėtume statistika, tai meilės chemija trunka tik apie 18 mėnesių, po to seka kiti du ne tokie malonūs santykių vystymosi etapai.

 

Šaltinis:  A. Dilienės knyga “Šeima - komandinis žaidimas” (Alma littera, 2019 Vilnius) Knygos autorė yra psichoterapeutė, šeimų konsultantė, lektorė, vaikų ir paauglių psichiatrė, sukaupusi daugiau nei 20 metų profesinę patirtį, šiuo metu gyvena ir dirba Pancūzijoje. Nuotoliniu būdu konsultuoja visame pasaulyje gyvenančius lietuvius.

Peržiūrėti viską